Ši apžvalga apima 2026 m. liepos 21-27 d. - viską, kas nutiko po mūsų antradienio naujienlaiškio. Kiekvieną faktą tikrinome atsidarę patį šaltinio puslapį ir perskaitę jame išspausdintą datą, o ne pasitikėdami paieškos santrauka. Kur turime savo registrų duomenų, pridedame kontekstą, kurio pranešime spaudai nerasite.
Trumpai: savaitė buvo apie orus ir terminus. Skaičiuojami krušos bei liūčių nuostoliai, paskelbta derlingumo prognozė, o nuo rugpjūčio 3 d. atsidaro dvi paramos priemonės.
1. Kruša, audros ir liūtys pažeidė apie 50 tūkst. ha pasėlių
Svarbiausia savaitės žinia atėjo jos pabaigoje. Liepos 26 d. LRT pranešė, kad šiemet Lietuvoje pažeista apie 50 tūkst. ha pasėlių. Pranešimų apie krušą sulaukta iš 20 savivaldybių, o pasėlių išgulimas užfiksuotas 43 iš 51 kaimiškosios savivaldybės - šiuos du skaičius nurodė „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika. Daugiausia nuostolių - Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.
Už šiemet registruotas iššalimo ir šalnų žalas jau išmokėta daugiau nei 1 mln. Eur, o iki metų pabaigos draudimo bendrovės tikisi apie 6 mln. Eur išmokų. Šiuos skaičius liepos 26 d. pateikė LRT; pirmasis nurodytas be įvardyto šaltinio, antrasis siejamas su draudikais apskritai, todėl jų nepriskiriame konkrečiam asmeniui. Tai šios dienos vertinimas, o ne galutinė metų suma.
Liepos 23 d. tas pats draudikas pateikė detalesnį vaizdą: nuo liepos 5 d. gauta daugiau nei 850 pranešimų apie žalą, apžiūrėti reikia per 5 000 laukų. Iš pažeistų plotų apie 45 tūkst. ha - javai, apie 3,5 tūkst. ha - rapsai, per 1,5 tūkst. ha - ankštiniai. Daugiausia pranešimų - dėl žieminių kviečių ir vasarinių miežių išgulimo.
Svarbi proporcija, kurią verta pasižymėti: 50 tūkst. ha - tai apdrausti plotai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Dainius Arlauskas pabrėžia, kad draudikai kalba tik apie savo apdraustus plotus, ir vertina, kad tikrasis išgulusių pasėlių plotas šalyje gali siekti 100-150 tūkst. ha, nes dauguma ūkininkų pasėlių nedraudžia. Tai vertinimas, o ne apskaita - bet jis rodo, kad oficialus skaičius yra apatinė riba, ne viršutinė.
Kontekstas iš laukų tą pačią savaitę: liepos 23 d. „15min“ aprašė Kauno rajono daržovių augintoją, kuri dėl užsitęsusių liūčių prarado šešis iš eilės pasodintus salotų sodinukus ir išgelbėjo apie 5 proc. derliaus - tokios situacijos, jos žodžiais, per dvidešimt metų dar nebuvo.
Sodininkystėje padariniai dar ilgesni. Liepos 21 d. pranešta, kad Panevėžio rajone po žiemos su žemiau -30 °C temperatūra išpuvo ištisi sodai - vienas augintojas neteko apie 20 ha, žuvo net atsparios „Auksio“ ir „Norio“ veislės; sodui atkurti reikia 2-3 metų. Liepos 27 d. šilauogių augintojai pavadino šį sezoną blogiausiu per 13 paskutinių sezonų - žemumose augančius krūmus praktiškai sunaikino ypač šalta žiema (pavasario šalnos šiemet minimos ne kaip priežastis, jos labiau pakenkė pernai). Skaičius „iki 75 proc.“ yra vienos Alytaus rajono augintojos vertinimas dėl savo pačios ūkio, o ne visos šalies derliaus netektis.
2. Nukentėjote? NMA reikia pranešti per 15 darbo dienų
Tai tiesioginis atsakas į ankstesnę žinią. Liepos 22 d. NMA priminė force majeure tvarką: jei dėl audringų orų ar kitų aplinkybių negalite įvykdyti įsipareigojimų ar projekto, nuotraukas reikia atsiųsti per 15 darbo dienų nuo nepalankių ar force majeure aplinkybių atsiradimo dienos. Atkreipkite dėmesį - terminas skaičiuojamas nuo įvykio, o ne nuo tada, kai jums patogu pranešti.
Nuotraukos teikiamos per programėlę „NMA agro“ (dokumentus priima ir info@nma.lt). NMA prašo nurodyti pareiškėjo vardą arba valdos kodą ar projekto numerį, nufotografuoti to paties lauko kelias vietas ir bendrą lauko vaizdą. Jei nuotraukose matyti liūties padariniai, parama nemažinama. Praktinė išvada: nufotografuokite lauką dabar, o ne tada, kai ateis paklausimas.
3. LAMMC derlingumo prognozė: dauguma pasėlių - ties vidurkiu ar virš jo
Liepos 25 d. paskelbta LAMMC 2026 m. derlingumo prognozė, parengta pagal liepos 20 d. įvertintą pasėlių būklę. Vidutiniškai šalyje prognozuojama: žieminiai kviečiai - 5,9 t/ha, žieminiai miežiai - 4,8, žieminiai rugiai - 3,2, žieminiai kvietrugiai - 3,8, žieminiai rapsai - 2,7, vasariniai miežiai - 3,0, vasariniai kviečiai - 3,2, avižos - 2,6, žirniai - 2,2, pupos - 2,6, cukriniai runkeliai - 70, bulvės - 18 t/ha.
Dauguma rodiklių siekia daugiametį vidurkį arba jį viršija. Ryški išimtis - žieminiai rapsai, kuriuos šiemet stipriai praretino pavasario šalnos.
Prie to prisideda ir mažesni plotai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, paskelbtais liepos 25 d., pasėlių plotas šiemet sumažėjo apie 2 proc. iki 1,783 mln. ha: rapsų plotas krito 45 tūkst. ha (žieminių - 50 tūkst. ha), žieminių javų - 44 tūkst. ha, o vasarinių javų priaugo 63 tūkst. ha. Žirnių liko 79 tūkst. ha (-22,5 proc.), pupų - 113 tūkst. ha (apie +30 proc.). Priežastis - pernykščio rudens lietūs, sutrukdę sėti žiemkenčius.
Iš laukų jau yra ir pirmųjų realių skaičių. Liepos 21 d. pranešta, kad Vilkaviškio rajone, vienuose pirmųjų šalyje, pradėtas kulti žieminių miežių derlius: lengvesnėse žemėse - apie 6 t/ha, sunkesnėse tikimasi apie 8 t/ha. Lauke grūdų drėgnumas siekė apie 13,5 proc. Atskirai „Scandagra“ nurodė, kad pirmosios atvežtos siuntos buvo apie 15,5 proc. drėgnumo, o po dviejų saulėtų dienų kai kurios pasiekė 12-13 proc. Hektolitro svoris - 62 kg/hl, kai kuriuose mėginiuose 65. Liepos 24 d. miežių kūlimas ir šienapjūtė vyko ir Klaipėdos rajone, kur vėjo išgulimų nebuvo, tačiau laukus permerkė lietūs.
Kviečių ir rapsų kūlimo pradžios per liepos 21-27 d. neužfiksavome: liepos 21 d. šaltinis nurodė, kad rapsai tebenoksta ir jų pjūties tikimasi rugpjūtį. Tad prognozė kol kas lieka prognoze - patikrinsime ją, kai pasirodys faktiniai duomenys.
4. Grūdų kainos: biržoje šuolis, ūkyje - vis dar žemos kainos
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 30-ą savaitę (liepos 20-26 d.) „Euronext“ biržoje maistinių kviečių rugsėjo sandoriai kainavo 243,00 Eur/t - 5,88 proc. brangiau nei savaite anksčiau. Gruodžio kviečiai - 245,00 Eur/t (+5,26 proc.), rugpjūčio kukurūzai - 254,75 Eur/t (+3,98 proc.), rugpjūčio rapsai - 544,00 Eur/t (+1,54 proc.), lapkričio rapsai - 563,50 Eur/t (+3,35 proc.). Kainas kėlė įtampa Juodosios jūros regione ir mažinamos ES derliaus prognozės - Vokietijos derlius nuleistas iki 42,7 mln. t.
Svarbi pastaba: tai savaitės rodikliai, o per pačią savaitę kainos svyravo smarkiai. Vienos savaitės šuolio nevadiname tendencija.
Ir dar svarbesnė pastaba: biržos kaina nėra ta kaina, kurią gauna ūkininkas. Liepos 23 d. ŽŪDC paskelbė 29-os savaitės (liepos 13-19 d.) faktines supirkimo kainas Lietuvoje: kviečiai - 194,51 Eur/t, t. y. 8,49 proc. mažiau nei prieš metus; miežiai - 168,97 Eur/t; kvietrugiai - 173,90; žirniai - 172,97. Pirmą kartą šį sezoną paskelbta ir rapsų supirkimo kaina - 511,20 Eur/t.
Liepos 24 d. paskelbti birželio mėnesio vidurkiai: kviečiai - 201,10 Eur/t (-6,49 proc. per metus), rapsai - 513,71 Eur/t (+2,73 proc.). 30-os savaitės supirkimo kainų liepos 27 d. dar nebuvo paskelbta.
Skirtumas tarp 243 Eur/t biržoje ir 194,51 Eur/t ūkio vartuose yra ne detalė, o esmė: biržoje prekiaujama ateities sandoriais, o supirkimo kaina - tai, ką ūkininkas realiai gauna už toną. Šių dviejų skaičių maišymas yra dažniausia klaida kalbant apie grūdų kainas.
5. Smulkiems kiaulių augintojams - iki 900 Eur biosaugai (paraiškos rugpjūčio 3-31 d.)
Liepos 22 d. Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad kiaulių laikytojai gali gauti iki 900 Eur vienam pareiškėjui biologinio saugumo priemonėms - kompensuojama iki 90 proc. tinkamų išlaidų. Sąlyga: nuo 2025 m. spalio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos laikyti nuo 1 iki 100 kiaulių. Paraiškos teikiamos savivaldybių administracijoms (pagal gyvenamąją arba veiklos registracijos vietą) rugpjūčio 3-31 d. Iš viso skirta 400 tūkst. Eur. Tinkamomis pripažįstamos šių metų sausio 1 d. ir vėliau patirtos išlaidos - tad jau nupirktos priemonės nebūtinai prarastos.
Svarbi smulkmena, kurią verta žinoti iš anksto: jei prašoma suma viršys biudžetą, kiekvienam gavėjui apskaičiuota parama bus mažinama proporcingai, bet ne daugiau kaip 40 proc. Paprasta aritmetika rodo, kad 400 tūkst. Eur biudžeto ir 900 Eur maksimumo užtenka maždaug 444 didžiausio dydžio išmokoms - tad skubėti verta.
Kodėl ši priemonė taikosi būtent į smulkiuosius, matyti iš mūsų registrų. 2026 m. birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 476 kiaulių laikytojai ir 464 360 kiaulių. Prieš trejus metus, 2023 m. liepos 1 d., laikytojų buvo 4 508, o kiaulių - 463 924. Vadinasi, kiaulių skaičius per trejus metus praktiškai nepakito (+0,1 proc.), o laikytojų sumažėjo beveik perpus (-45 proc.). Vidutinė banda per tą laiką paaugo nuo maždaug 103 iki 187 kiaulių.
Kiek tiksliai laikytojų telpa į 1-100 kiaulių rėžį, viešai neskelbiama, todėl to skaičiaus nevardijame. Bet kryptis aiški: nyksta ne kiaulės, o jų laikytojai - būtent tie smulkieji, kuriems ši parama ir skirta.
6. Pienas: įstatymas pasirašytas, o lietuviškas pienas - pigiausias visoje ES
Liepos 23 d. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymą, kurį Seimas priėmė liepos 14 d. Įstatymas įsigalioja 2027 m. kovo 1 d.
Naujos šįsyk yra dvi detalės. Visi įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2026 m. pabaigos. O jau galiojančioms sutartims pritaikyti prie naujų reikalavimų skiriama šeši mėnesiai nuo įstatymo įsigaliojimo - tad pieno gamintojams ir perdirbėjams realus darbas su sutartimis prasidės 2027 m. pavasarį.
Liepos 26 d. Pieno gamintojų asociacija pareiškė, kad įstatymą reikės taisyti: jis neapima prekybos tinklų ir nenumato kainos, kuri padengtų gamybos sąnaudas. Ginčas dėl pieno grandinės, atrodo, nesibaigė kartu su parašu.
Tą pačią liepos 23 d. Europos Komisija atnaujino ES pieno kainų seriją, ir ji patvirtina tai, apie ką kalbama jau kelis mėnesius. 2026 m. birželį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina ES buvo 42,34 Eur už 100 kg (išankstiniai valstybių narių duomenys), t. y. 20 proc. mažesnė nei prieš metus. Lietuvoje - 34,26 Eur už 100 kg, arba apie 342,6 Eur/t. Tai žemiausia kaina visoje Europos Sąjungoje, o kritimas per metus (-31,5 proc.) - stačiausias tarp visų valstybių narių.
Skaičius šiek tiek skiriasi nuo mūsų anksčiau skelbtų 347,67 Eur/t: tai Žemės ūkio duomenų centro nacionalinis rodiklis, o 342,6 Eur/t - Komisijos renkamas išankstinis įvertis. Abu yra preliminarūs ir abu rodo tą pačią kryptį.
Rinkos priemonių sprendimo per šią savaitę nebuvo. Liepos viduryje Lietuvos pateiktas prašymas mobilizuoti žemės ūkio rezervą ir aktyvuoti privataus sandėliavimo paramą sūriui bei sviestui liko neatsakytas: liepos 23 d. įvyko tik techninis Komisijos ekspertų grupės posėdis dėl pieno rinkos, kurio medžiagoje rinkos priemonių klausimo nėra. Tai ne atsisakymas, o tyla - bet ūkiui tai kol kas reiškia tą patį.
Biržose - dvipusiai signalai. Liepos 21 d. GDT aukciono indeksas pakilo 1,5 proc. (vidutinė kaina 3 815 JAV dol./t), nutraukdamas kritimų virtinę. Tačiau liepos 22 d. paskelbtais Komisijos savaitiniais duomenimis (padėtis liepos 19 d.) sviestas ES kainavo 396 Eur už 100 kg - 46 proc. mažiau nei prieš metus, čederis 332 Eur (-28 proc.), o nugriebto pieno milteliai, priešingai, pabrango iki 274 Eur (+15 proc.).
7. „Sodra“: ūkininkai gali patikslinti 2023-2025 m. pajamas iki 2027 m. liepos 1 d.
Liepos 23 d. „Sodra“ pranešė apie langą, kuris naudingas realiais pinigais. Pasikeitus įstatymui, socialinio draudimo įmokų bazė gali būti skaičiuojama kaip 90 proc. apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų sumos, neviršijant 12 MMA. Anksčiau ūkininkai, kurių draudžiamosios pajamos nesiekė 12 MMA arba jų nebuvo, neapmokestinamųjų pajamų į skaičiavimą įtraukti negalėjo.
Todėl duomenis apie 2023, 2024 ir 2025 m. draudžiamąsias pajamas galima patikslinti ir trūkstamas įmokas sumokėti nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. liepos 1 d. Mastas nedidelis, bet ne nulinis: 2024 m. neatitikimų tarp deklaruotų ir pateiktų duomenų turėjo 764 iš 17 696 individualia žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų - apie 4 proc.
Tai tiesiogiai veikia būsimą pensiją ir ligos bei motinystės išmokas, todėl tiems 764 verta pasitikrinti.
8. 1,78 mln. Eur biologinei įvairovei - paraiškos nuo rugpjūčio 3 d.
Liepos 22 d. NMA paskelbė kvietimą neproduktyvioms investicijoms į biologinę įvairovę, buveines ir kraštovaizdį. Kvietimo biudžetas - 1 775 739 Eur (iš jų Sostinės regiono projektams - ne daugiau kaip 504 809 Eur), paraiškos priimamos nuo 2026 m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. Šias datas nepriklausomai patvirtina ir mūsų pačių paramos kvietimų duomenys.
Vienam paramos gavėjui per visą 2023-2027 m. laikotarpį skiriama iki 70 000 Eur, paramos intensyvumas - nuo 20 iki 100 proc., priklausomai nuo investicijos tipo. Atkreipkite dėmesį, kad 70 tūkst. Eur riba yra bendra visam laikotarpiui, o ne šiam kvietimui.
9. Palydovinė stebėsena (ALNSIS) jau rodo rezultatus, o skolos išskaičiuojamos automatiškai
Liepos 22 d. NMA pranešė, kad ALNSIS palydovinės stebėsenos rezultatai apie dar neįvykdytus įsipareigojimus jau matomi NMA informaciniame portale. Pagrindiniai laukų rezultatai - juodojo pūdymo įdirbimas, pasėlio atitiktis laukui (KVŽ, KVV, MIV, MIŽ, RAŽ, KRŽ, PUP, ŽIR, CUR) ir pievos nesuarimas - rodomi nuo liepos 17 d.; antroji kultūrų grupė (AVV, GRI, RUŽ, KUK) - nuo liepos 23 d.; šienavimas ir ganymas - nuo rugpjūčio 17 d. Duomenys atnaujinami kas 10 dienų, o kiekvieno lauko būsena žymima keturiomis spalvomis.
Praktinė nauda paprasta: neatitikimą galima pamatyti ir ištaisyti dar prieš sankciją, o ne po jos.
Liepos 21 d. NMA atskirai priminė, kad susidariusios skolos iš mokėtinų išmokų išskaičiuojamos automatiškai - atskiro prašymo teikti nereikia. Nesumokėjus per 60 kalendorinių dienų skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, o skola gali būti perduota kredito biurui.
10. Melioracija: 2,67 mln. ha nusausinta, 173 tūkst. ha - prastos būklės
Liepos 23 d. Žemės ūkio duomenų centras paskelbė atnaujintus šalies melioracijos duomenis. 2026 m. liepos 1 d. melioruotos žemės plotas sudarė 2 674 155,98 ha - per pirmąjį pusmetį jis padidėjo 4 259,46 ha.
Prastos būklės plotų yra 173 228,02 ha, ir jų turi visos 52 savivaldybės, kuriose apskritai yra melioruotos žemės. Tai maždaug 6,5 proc. viso melioruoto ploto - tokia dalis šalies laukų nusausinama nepatikimai.
Statiniai: šalyje apskaityti 1 359 melioracijos tiltai ir 87 polderių sausinimo siurblinės; iš jų 180 tiltų ir 13 siurblinių įvertinti kaip blogos arba labai blogos būklės. Tai atskira ir platesnė naujiena nei liepos 20 d. skelbtas melioracijos atnaujinimas šešiose savivaldybėse.
11. Miškuose: pažeista 2,2 karto mažiau nei pernai, bet dviejų rajonų savininkai raginami skubėti
Liepos 21 d. paskelbta 2026 m. pirmojo pusmečio valstybinių miškų sanitarinė būklė: kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių pažeista 1 522 ha - apie 2,2 karto mažiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį (3 387 ha). Žievėgraužio tipografo pažeista 429 ha, iškirsta apie 56,7 tūkst. m³ eglės; vėjo pažeista 519 ha ir apie 28 tūkst. m³. Apsaugos priemonės taikytos 462 ha.
Liepos 22 d. Šalčininkų ir Švenčionių rajonų miškų savininkai paraginti įvertinti birželio 11 d. ir liepos 1 d. škvalų padarytą žalą ir pašalinti padarinius - kol parvirtusiose eglėse neįsiveisė žievėgraužiai. Miškų kirtimo leidimų duomenis pagal savivaldybes skelbiame savo miškų skiltyje.
12. Nuo lapkričio 1 d. - du nauji fitosanitariniai reikalavimai
Liepos 21 d. atnaujinta medinės pakavimo medžiagos ženklinimo ir tiekimo rinkai tvarka, įgyvendinant naująjį Fitosanitarijos įstatymą. Liepos 24 d. patvirtinta nauja į Lietuvą ir ES įvežamų augalų bei augalinių produktų fitosanitarinio patikrinimo tvarka, kurioje funkcijos pasidalytos tarp VATŽŪM ir Muitinės.
Abi tvarkos įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. Jei eksportuojate ar importuojate su medine tara, laiko pasiruošti dar yra.
13. VMVT: veršelių gerovė ir pasiruošimas patikrinimams
Liepos 23 d. VMVT priminė veršelių laikymo reikalavimus: krekenų - ne vėliau kaip per 6 valandas po atvedimo. Laikant veršelius grupėmis, vienam turi tekti 1,5 m² (iki 150 kg), 1,7 m² (150-220 kg) arba 1,8 m² (virš 220 kg) grindų ploto. Vyresni nei 8 savaičių veršeliai neturėtų būti nuolat laikomi individualiuose garduose - išskyrus gydymo atvejus; tai rekomendacija su išimtimi, o ne besąlyginis draudimas. Tarnyba išvardijo ir dažniausiai pasikartojančius pažeidimus - pavėluotas krekenų girdymas, šlapias pakratas, per mažai vandens ir ploto, prasta ventiliacija.
Liepos 24 d. VMVT paskelbė atmintinę maisto įmonėms apie savikontrolę ir higieną, pažymėdama, kad vasarą skundų ir patikrinimų padaugėja.
14. Šašlykų kainos: vištienos krūtinėlė - 6,95 Eur/kg
Liepos 23 d. Žemės ūkio duomenų centras paskelbė kainų palyginimą: 2026 m. birželį vištienos krūtinėlė kainavo 6,95 Eur/kg - apie 21 proc. brangiau nei 2023 m. birželį (5,73 Eur/kg). Kiaulienos sprandinė per tą patį laiką beveik nepabrango ir laikosi ties 6,21-6,53 Eur/kg.
Rezultatas netikėtas: vištiena, ilgai buvusi pigioji alternatyva, prie grotelių jau kainuoja panašiai kaip kiauliena.
15. Politika: dyzelino akcizas, patikrinimai virtuvėse ir neteisėtas lobizmas
Liepos 22 d. paaiškėjo, kad Konkurencijos taryba bei Finansų ir Teisingumo ministerijos nepritaria Seimo siūlymui taikyti mažesnį dyzelino akcizą pieno kooperatyvams - jų vertinimu, tai nesuderinama su ES teise ir iškraipytų rinką.
Liepos 26 d. pranešta apie VMVT siūlymą liberaliau tikrinti smulkius maisto gamintojus namuose: kai dviejų pareigūnų dalyvavimas nebūtinas, vyktų vienas, o pats pareigūnas privatumo sumetimais nefotografuotų, nefilmuotų ir nedarytų garso įrašų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija abejoja ne pačiu liberalizavimu, o tuo, ar VMVT pareigūnai apskritai turi teisinį pagrindą tokius vaizdo ir garso įrašus daryti.
Liepos 27 d. VTEK konstatavo, kad Veterinarijos farmacijos asociacija VMVT atžvilgiu vykdė neteisėtą - neregistruotą - lobistinę veiklą; surašytas pažeidimo protokolas.
16. Ūkininkų organizacijos: „kalbamės, bet sprendimų nėra“
Liepos 23 d. pranešta, kad ministras Kęstutis Mažeika susitiko su daugiau nei 100 ūkininkų bei žemės ūkio verslo atstovų. Kai kurių organizacijų atstovai įvardijo trūkumus ir ydingus sprendimus, likusius nuo pirmtako Andriaus Palionio.
Liepos 25 d. paskelbtame pokalbyje naujasis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas ir naujasis LŽŪBA generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas kalbėjo apie santykį su valdžia. Nė vienas jų nesako, kad dialogas žlugo: Špakausko žodžiais, „Dialogas nėra žlugęs, tik klausimas - kiek jis duoda naudos“, o Puodžiukas dabartinį bendravimą apibūdino kaip „aklo ir kurčio pokalbį“. Esmė ta, kad pokalbiai vyksta, bet konkrečių sprendimų po jų neatsiranda. Protestų ar organizuotų akcijų per šią savaitę neužfiksavome.
17. Įmonės ir rinka
Liepos 21 d. paskelbti „Baltic Agro“ 2025 m. rezultatai: grynasis pelnas augo 5 proc. iki 4,2 mln. Eur, o pajamos smuko 11,9 proc. iki 356,9 mln. Eur. Priežastimis įvardytos žemos grūdų supirkimo kainos, ES reguliavimas ir sustiprėjęs euras.
Liepos 25 d. „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius sakė, kad įsigytų Marijampolės pieno konservų integracijai prireiks dar apie 18 mėnesių. MPK pajamos siekė 64,5 mln. Eur (+4,2 proc.), grynasis nuostolis - 1,34 mln. Eur, darbuotojų sumažėjo nuo 403 iki 354.
Liepos 22 d. pranešta, kad „Akola Group“ Šakių rajone baigė statyti 11 mln. Eur vertės biometano jėgainę (36,35 GWh per metus, 3,5 mln. Eur ES parama). Šią žinią radome tik naujienų suvestinėje, todėl žymime kaip nepatvirtintą antruoju šaltiniu.
Liepos 23 d. paskelbtas atšaukimas dėl salmonelių: „Froia“ vištienos koldūnai (gamintojas „Liūtukas ir Ko“), parduoti „Rimi“ tinkle Lietuvoje ir Latvijoje.
Liepos 27 d. paskelbtas nelegalių augalų apsaugos produktų rinkos vertinimas, kurį verta skaityti atidžiai. „CropLife Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ apklausė apie 250 ūkininkų, ir jų pačių vertinimu nelegalūs produktai gali sudaryti apie 18,1 proc. rinkos (2017 m. toks vertinimas siekė 8,5 proc.). Tai ūkininkų nuomonė, o ne išmatuota rinkos dalis - ir pats šaltinis pateikia priešpriešą: Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas A. Kulevičius sako apie tokį mastą negirdėjęs, o akredituotose laboratorijose ištirti 48 augalų bei dirvožemio ir 10 rinkoje platinamų produktų mėginiai draudžiamų medžiagų nerado.
Kontrolės skaičiai priklauso ankstesniems metams: Valstybinės augalininkystės tarnybos praėjusių metų ataskaitoje minima per 1,7 tūkst. patikrintų subjektų ir 344 pažeidimai, o 2026 m. tarnyba nurodo 12 neregistruotų produktų tiekimo rinkai atvejų.
Liepos 27 d. taip pat paskelbta, kad Žemės ūkio agentūra per pusmetį išdavė 296 importo licencijas - 217 ryžiams ir 69 Ukrainai (iš jų 59 etilo alkoholiui).
Smulkiau
Liepos 24 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pristatė ministerijos prioritetus sektoriaus partneriams: ūkininkų pajamos, mažiau biurokratijos ir lietuviško maisto kelias į viešuosius pirkimus - mokyklas, ligonines, kariuomenę.
Liepos 22 d. Žemės ūkio duomenų centras pasirašė sutartį su AB „Via Lietuva“ dėl žemės sklypų formavimo ir kadastrinių darbų 10-yje valstybinės reikšmės kelių projektų septyniose savivaldybėse (Klaipėdos, Vilkaviškio, Trakų, Širvintų, Šiaulių, Kelmės ir Vilniaus r.); sutarties vertė neskelbiama.
Liepos 21 d. Žemės ūkio duomenų centras pradėjo anoniminę PPIS naudotojų apklausą (pranešimai bitininkams apie purškimus, augalų apsaugos produktų ir ūkio darbų žurnalai) - atsakymų laukiama iki rugpjūčio 3 d. Liepos 24 d. savo aptarnavimo kokybės apklausą paskelbė ir NMA.
Liepos 21 d. pranešta, kad iš Radviliškio rajono ūkininko paimtų 33 galvijų priežiūra savivaldybės biudžetui jau kainavo 25 800 Eur - už karvės priežiūrą mokama po 12,10 Eur, už telyčios - 6,05 Eur per dieną, o per mėnesį susidaro apie 8 tūkst. Eur. Sprendimas konfiskuoti apskųstas, bet administracinės bylos nagrinėjimas teisme dar net nepradėtas, o suma auga kasdien.
Liepos 24 d. atkreiptas dėmesys į Europos Komisijos retorikos posūkį gyvulininkystės atžvilgiu - ji vis dažniau vadinama strategine sritimi (7 mln. darbo vietų, 400 mlrd. Eur produkcijos), akcentuojant paskatas, o ne draudimus.
Artimiausi terminai
Rugpjūčio 1 d. - posėlio, įsėjamo į pagrindinius augalus, sėjos terminas (tikslią taisyklę žr. toliau). Rugpjūčio 3 d. - pradedamos priimti paraiškos kiaulių biosaugos paramai (iki rugpjūčio 31 d.) ir neproduktyvioms biologinės įvairovės investicijoms (iki rugsėjo 30 d.); tą pačią dieną baigiasi ir ŽŪDC PPIS apklausa.
Rugpjūčio 7 d. - rūgščių dirvožemių kalkinimo parama (patikrinta mūsų pačių paramos kvietimų duomenyse). Rugpjūčio 15 d. - posėlio, sėjamo po derliaus nuėmimo, terminas. Rugpjūčio 17 d. - NMA portale pradedami rodyti šienavimo ir ganymo stebėsenos rezultatai.
Posėlio taisyklė yra tikslesnė, nei dažnai perpasakojama, o NMA ją atnaujino kaip tik liepos 21 d. Ekologinės sistemos veiklos „Tarpiniai pasėliai“ dalyviams: posėlį įsėjus į pagrindinius žemės ūkio augalus - iki rugpjūčio 1 d., išlaikyti bent 8 savaites, lauke matomas iki spalio 1 d.; pasėjus po derliaus nuėmimo - iki rugpjūčio 15 d., nepertraukiamai bent 8 savaites, matomas iki spalio 10 d. Posėlį leidžiama smulkinti ar voluoti, bet negalima suardyti augalinės dangos. Pluoštinės kanapės posėliui sėjamos tik po birželio 30 d. Yra ir išimtis: iki spalio 1 ar 10 d. laikyti nebūtina, jei posėlis nepertraukiamai išlaikomas bent 8 savaites ir apie sėją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas informuojama NMA.
Toliau: 2026 m. lapkričio 1 d. - įsigalioja abi fitosanitarinės tvarkos; 2026 m. pabaiga - terminas pieno įstatymo įgyvendinamiesiems aktams; 2027 m. kovo 1 d. - įsigalioja pieno įstatymas; 2027 m. liepos 1 d. - paskutinė diena patikslinti 2023-2025 m. draudžiamųjų pajamų duomenis.
Ko šią savaitę nebuvo
Rašome ir apie tai, ko neradome - nes tyla irgi yra informacija. VMVT per liepos 21-27 d. paskelbė tik du pranešimus (liepos 23 ir 24 d.), ir nė vienas jų nebuvo apie gyvūnų ligas: naujų protrūkių šią savaitę neskelbta. Paskutinis ligos pranešimas - antrasis šiemet Niukaslo ligos protrūkis - paskelbtas dar liepos 15 d., prieš šios apžvalgos laikotarpį.
Todėl atskirai perspėjame: jei šiomis dienomis matote pranešimų apie naują afrikinio kiaulių maro protrūkį Lietuvos ūkyje, pasitikrinkite straipsnio išspausdinimo datą. VMVT naujienų sąraše per liepos 21-27 d. tokio pranešimo nėra. Rengdami šią apžvalgą atmetėme kelis straipsnius, kuriuos paieška pateikė kaip šviežius, o jų tikroji data buvo 2024 ar 2025 metai - todėl kiekvieną nuorodą atsidarome ir skaitome datą pačiame puslapyje.
Atskirai atšaukiame vieną anksčiau mūsų pačių skelbtą terminą. Ankstesniame naujienlaiškyje minėjome „pieninių galvijų seksuotos sėklos paramą rugpjūčio 1-31 d.“ Tikrindami jo nepatvirtinome: tokio kvietimo neranda nei NMA, nei Žemės ūkio ministerijos svetainių paieška (užklausa „seksuota“ negrąžina nė vieno rezultato), jo nėra nei ŽŪDC puslapyje, nei mūsų pačių paramos kvietimų duomenyse, kur rugpjūtį prasideda tik keturios priemonės. Todėl šio termino nebeskelbiame; jei turite oficialią nuorodą, parašykite - ištaisysime.
Taip pat nepatvirtinome kelių dalykų, kurių būtų galima tikėtis. Kviečių ir rapsų kūlimo pradžios šią savaitę neužfiksavome - kulti pradėti tik žieminiai miežiai. 30-os savaitės (liepos 20-26 d.) grūdų supirkimo kainos liepos 27 d. dar nebuvo paskelbtos, todėl naujausios oficialios lieka 29-os savaitės. Neradome nė žemės rinkos sandorių statistikos, ūkininkų protestų ar organizuotų akcijų.
Šaltiniai
Oficialūs šaltiniai: kiaulių biosaugos parama, fitosanitarinės tvarkos, pieno įstatymo pasirašymas, ministro prioritetai - Žemės ūkio ministerija (2026-07-21…24). Biologinės įvairovės kvietimas, ALNSIS, force majeure, skolų išskaičiavimas - Nacionalinė mokėjimo agentūra (2026-07-21/22). Draudžiamųjų pajamų tikslinimas - „Sodra“ (2026-07-23). Melioracijos duomenys, mėsos kainos, PPIS apklausa, „Via Lietuva“ sutartis - VĮ Žemės ūkio duomenų centras (2026-07-21…23). Veršelių gerovė ir savikontrolė - VMVT (2026-07-23/24). Miškų sanitarinė būklė ir škvalų padariniai - Valstybinių miškų valdymo sritis (2026-07-21/22).
ES šaltiniai: pieno kainų serija (2026-07-23), savaitiniai pieno produktų kainų duomenys (2026-07-22) ir ekspertų grupės pieno rinkos posėdžio medžiaga (2026-07-23) - Europos Komisijos Žemės ūkio generalinis direktoratas.
Žiniasklaida ir organizacijos: pasėlių nuostoliai ir draudimo išmokos, smulkių maisto gamintojų patikrinimai - LRT (2026-07-26). Daržovių augintojų padėtis, dyzelino akcizo ginčas - „15min“ (2026-07-22/23). Derlingumo prognozė, grūdų ateities sandoriai, „Vilvi Group“, ūkininkų organizacijos - „Ūkininko patarėjas“ (2026-07-24…26). Pasėlių plotai, sodų ir šilauogių nuostoliai, „Baltic Agro“, VTEK sprendimas - „Agrobitė“ (2026-07-21…27). GDT indeksas - „Pieno ūkis“ (2026-07-22, aukcionas vyko 07-21). Šešėlinės augalų apsaugos produktų rinkos vertinimas - „Pieno ūkis“ (2026-07-27), apklausą užsakė „CropLife Lietuva“, atliko „Spinter tyrimai“. Importo licencijos - BNS (2026-07-27).
Grūdų kainos: biržos ateities sandorių 30-os savaitės suvestinė ir 29-os savaitės bei birželio mėnesio supirkimo kainų ataskaitos - VĮ Žemės ūkio duomenų centras (failai paskelbti 2026-07-23 ir 2026-07-24; patikrinome ir jų publikavimo laiką serveryje). Derlingumo prognozė - LAMMC (vertinta 2026-07-20, paskelbta 2026-07-25). Javapjūtės eiga - „Ūkininko patarėjas“ (2026-07-21) ir gargzdai.lt (2026-07-24).
Kiaulių laikytojų ir kiaulių skaičiai - VĮ Žemės ūkio duomenų centro gyvulių apskaitos suvestinės (2023-07-01 ir 2026-06-01 būklė), saugomos mūsų registre. Visi faktai tikrinti gyvai 2026 m. liepos 27 d. atsidarius šaltinio puslapį ir perskaičius jame išspausdintą datą; skaičiai gali kisti, todėl pažymėti data.
Susiję puslapiai