ASF situacija Lietuvoje 2026 m.: kodėl biosauga svarbi kaip niekada
Afrikinis kiaulių maras (AKM, tarptautiškai ASF) išlieka didžiausia grėsme Lietuvos kiaulininkystei. 2026 m. pradžioje liga šernų populiacijoje buvo nustatyta jau 22 savivaldybėse, patvirtinta apie 939 atvejų tarp šernų (didžioji dalis - rastose gaišenose). Daugiausia atvejų fiksuota Panevėžio rajone, kur veikia ir didžiausias šalies kiaulininkystės kompleksas (apie 50 tūkst. kiaulių), todėl rizika sektoriui yra labai didelė.
Naminių kiaulių ūkiuose paskutiniai dideli protrūkiai buvo 2025 m.: Vilniaus rajone (Nemenčinėje) sunaikinta beveik 19,7 tūkst. kiaulių, Radviliškio rajone (Baisogaloje) - 381 kiaulė. Vienas pažeistas biosaugos reikalavimas dideliame komplekse gali reikšti viso ūkio likvidavimą. Virusas pats nejuda - jį perneša žmonės, užkrėsti pašarai, kraikas, transportas ar kontaktas su šernais.
Praktinė išvada ūkininkui: visa Lietuva traktuotina kaip rizikos teritorija. Biosauga nebėra rekomendacija - tai teisinė prievolė ir vienintelis patikimas skydas. fermos.lt viešame visų Lietuvos ūkių registre (~142 000 subjektų) galite pasitikrinti savo ar kaimyninio ūkio statusą bei planuoti laikymo veiklą atsakingai.
Privalomi biosaugos (ASF) reikalavimai kiaulių laikytojams
VMVT direktoriaus įsakymu nustatyti biologinio saugumo reikalavimai galioja nuo 2024-11-01 ir taikomi tiek verslinėms, tiek neverslinėms (savo reikmėms) kiaulių laikymo vietoms. Pagrindiniai reikalavimai: kiaulės laikomos uždarose patalpose, atskirtos nuo kitų laikomų gyvūnų ir izoliuotos nuo šernų; laikymo vieta aptverta tvora; prie įėjimų ir išėjimų įrengti dezinfekciniai kilimėliai (barjerai) su tinkamu dezinfekciniu tirpalu (laikomi viduje, ne lauke).
Asmenys, įeinantys pas kiaules, privalo persirengti darbo drabužius, persiauti avalynę, dezinfekuoti rankas ir laikytis higienos - tą patį atlikti ir išeinant. Draudžiama įsileisti pašalinius asmenis. Transporto priemonės privalo būti išvalytos ir dezinfekuotos prieš ir po gyvūnų pervežimo. Ūkyje ir aplink jį būtina įrengti graužikų, vabzdžių ir kitų užkrato pernešėjų kontrolės priemones.
Verslinėms laikymo vietoms taikomi griežtesni reikalavimai: atskiros pašarų saugyklos, paskirtas už biosaugą atsakingas asmuo, personalo mokymai, lankytojų ir transporto registracijos žurnalai. Reaguojant į gerėjančią situaciją, kai kuriems mažiems ūkiams (auginantiems pardavimui ne daugiau kaip 100 kiaulių) reikalavimai švelninami - pavyzdžiui, anksčiau privalomas atskiras dušas tokiems ūkiams nebebūtinas, tačiau persirengimas ir kilimėliai išlieka privalomi.
Saugus šėrimas ir pašarų laikymas - dažniausia užkrato spraga
Užkrėsti pašarai ir maisto atliekos yra vienas pavojingiausių AKM patekimo kelių. Griežtai draudžiama kiaules šerti virtuvės ir maisto atliekomis, mėsos likučiais, grybų ar uogų atliekomis ir šviežia žole bei žaliais javais, kurie galėjo turėti sąlytį su šernais ar užkrato šaltiniu.
Grūdai, šienas ir pakratai turi būti laikomi atskirai, apsaugoti nuo šernų ir kitų gyvūnų, ir nenaudojami švieži - rekomenduojama juos palaikyti karantine (verslinėms laikymo vietoms VMSV atmintinėje nurodomi reikšmingi laikymo terminai, prieš naudojant šėrimui). Pašarus pirkite tik iš patikimų, oficialiai registruotų tiekėjų, turinčių dokumentus.
Praktinis žingsnis: įsiveskite paprastą šėrimo ir pašarų gavimo žurnalą - tai padeda tiek savikontrolei, tiek įrodyti biosaugos laikymąsi vėliau, jei prireiktų kreiptis dėl kompensacijos. Pašarų terminio apdorojimo įranga yra viena iš finansuojamų biosaugos investicijų (žr. paramos skyrių).
Kiaulių registracija, ženklinimas ir judėjimas
Prieš pradedant laikyti kiaules, laikymo vieta privalo būti registruota Ūkinių gyvūnų registre. Žemės ūkio duomenų centras suteikia bandos numerį (bandos Nr.), kuris išlieka visą bandos gyvavimo laikotarpį. Kiaulės ženklinamos ir registruojamos kiekvieną kartą prieš perkeliant į kitą laikymo vietą, kitą bandą ar siunčiant į skerdyklą.
Kiaulių laikytojai privalo bent kartą per kiekvieną ketvirtį (sausį, balandį, liepą ir spalį) teikti Registrui duomenis apie laikomų kiaulių skaičių. Perkant ar parduodant kiaules būtini judėjimo dokumentai bei reikalavimų dėl AKM zonų laikymasis - judėjimas iš apribojimų zonų ribojamas ir gali reikalauti laboratorinių AKM tyrimų.
VMVT teritorinis padalinys per nustatytą terminą (paprastai iki 5 darbo dienų) sutvarko registracijos prašymus. Šie reikalavimai privalomi visiems, o ypač - siekiantiems valstybės paramos. Jei planuojate kiaulininkystės veiklą ir norite tvarkingai įforminti ūkininko statusą, fermos.lt teikia ūkininko pažymėjimo įforminimo paslaugą bei turi visų Lietuvos ūkių registro duomenis.
Parama biosaugos investicijoms 2026 m.
Reaguojant į išaugusį AKM, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio atvejų skaičių, 2026 m. atvertas kvietimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius". Paraiškos teikiamos nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d., kvietimui skirta apie 2,56-2,58 mln. Eur.
Paramos intensyvumas - nuo 20 proc. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma ūkiams iki 20 sąlyginių gyvulių (SG) - 4 000 Eur; ūkiams virš 20 SG - 200 Eur už SG (iki 100 000 Eur, atskirais atvejais iki 300 000 Eur); bendra suma vienam gavėjui per 2023-2027 m. laikotarpį - iki 600 000 Eur. Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai (nuo 18 m.), tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinius gyvūnus ir realizuojantys produkciją rinkoje.
Finansuojama: aptvėrimai, vartai, apsaugos tinklai, dezinfekciniai įrenginiai ir valymo aparatūra, darbuotojų persirengimo ir prausimosi patalpos, apsauga nuo graužikų bei vabzdžių, pašarų terminio apdorojimo įranga. Paraiškos vertinamos pagal pirmumo (balų) eilę, o lėšų visiems gali neužtekti, todėl svarbu paraišką parengti tvarkingai ir laiku. fermos.lt rengia ES paramos paraiškas (tai mokama paslauga); galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima NMA, todėl rezultato garantuoti negalima.
Kompensacijos už AKM nuostolius ir kiaulių nelaikymą
Jei dėl AKM ūkyje skelbiamas protrūkis ir kiaulės sunaikinamos, valstybė gali atlyginti iki 100 proc. patirtų nuostolių. Kompensuojama už sunaikintus ūkinius gyvūnus pagal vidutinę rinkos vertę, buvusią mėnesį iki ligos pasireiškimo, taip pat už sunaikintus pašarus bei valymo ir dezinfekcijos išlaidas. Kreiptis dėl kompensacijos reikia per nustatytą terminą po to, kai VMVT oficialiai patvirtina ligos židinio likvidavimą.
Labai svarbu: kompensacija mokama tik tiems laikytojams, kurie laikėsi biologinio saugumo reikalavimų. Nustačius pažeidimus, kompensacija gali būti sumažinta arba visai neskirta - todėl biosaugos žurnalai, registracija ir tvarkingi pašarų dokumentai yra tiesiogiai susiję su jūsų finansine apsauga.
Mažiems laikytojams numatyta ir savanoriška priemonė: gyventojai gali paskersti savo reikmėms augintas kiaules ir gauti kompensaciją įsipareigodami tam tikrą laikotarpį (paprastai metus) nelaikyti kiaulių - tai mažina riziką didžiausios grėsmės teritorijose. Tikslias sąlygas ir sumas tikrinkite VMVT bei savo savivaldybės administracijoje, nes jos priklauso nuo zonos ir konkrečios situacijos.
Žingsnis po žingsnio: kaip pradėti ar tęsti kiaulių auginimą 2026 m.
1. Įforminkite statusą ir registraciją: jei reikia, įsiforminkite ūkininko pažymėjimą, užregistruokite laikymo vietą Ūkinių gyvūnų registre ir gaukite bandos numerį. 2. Įdiekite biosaugą prieš įvesdami kiaules: tvora, dezinfekciniai kilimėliai, persirengimo vieta, atskyrimas nuo šernų, graužikų kontrolė. 3. Sutvarkykite pašarų grandinę: tik patikimi tiekėjai, atskira saugykla, jokių maisto atliekų ar šviežios žolės.
4. Vykdykite apskaitą: teikite ketvirtinius kiaulių skaičiaus duomenis (sausį, balandį, liepą, spalį), pildykite lankytojų, transporto ir šėrimo žurnalus. 5. Pasinaudokite parama: jei investuojate į biosaugą, teikite paraišką pagal prevencinės veiklos priemonę (2026 m. iki birželio 30 d.). 6. Reaguokite greitai: pastebėję kritimą, atsisakymą ėsti, karščiavimą ar kraujosruvas, nedelsdami kvieskite veterinarą ir praneškite VMVT (1879 arba +370 5 242 0108).
Atsakingas planavimas apsaugo ir bandą, ir finansus. fermos.lt turi viešą visų Lietuvos ūkių registrą bei teikia mokamas paraiškų rengimo ir ūkininko pažymėjimo įforminimo paslaugas - tai padeda dokumentus sutvarkyti laiku ir teisingai, nors galutinį sprendimą dėl paramos visada priima NMA arba finansų tarpininkas.